Auksas pramonėje: ekologinės problemos

Aukso gavyba yra viena iš labiausiai aplinką veikiančių pramonės šakų ir jos poveikis aplinkai yra itin rimtas. Tradiciniai aukso gavybos metodai, tokie kaip didelio masto kasyba – sukelia didžiulius žemės paviršiaus pokyčius, kurie gali apimti milžiniškas teritorijas. Per šiuos procesus dažnai naikinamos dideli miškų plotai, o tai lemia biomasės praradimą ir mažina vietinių ekosistemų stabilumą. Be to, tokie pokyčiai gali sukelti dirvožemio eroziją ir sumažinti dirvožemio derlingumą, o tai ilgainiui paveikia ne tik vietinę florą ir fauną, bet ir bendruomenes, kurios priklauso nuo žemės ūkio.

Vandens tarša yra dar viena rimta problema. Chemikalai, naudojami aukso išgavimui, dažnai yra itin toksiški ir jų nutekėjimas į aplinką gali turėti katastrofiškų pasekmių. Pavyzdžiui, gyvsidabris ir cianidai, kurie dažnai naudojami norint išgauti auksą iš uolienų – gali užteršti gruntinius vandenis ir pavojingai paveikti gyvybę tiek vandens ekosistemose, tiek žmonių sveikatai. Tyrimai rodo, kad užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip inkstų ligos, nervų sistemos sutrikimai ir net vėžys.

2019 m. atlikta analizė parodė, kad aukso kasyba sukelia 28 % viso pasaulinio metalo gavybos anglies dioksido emisijų. Tai rodo, kad net ir brangus metalas turi reikšmingą ekologinį pėdsaką. Be to, kai kurie tyrimai teigia, kad aukso gavyba išskiria daugiau nei 1,5 milijono tonų anglies dioksido per metus, tai atitinka maždaug 350 tūkst. automobilių emisijas.

Aukso gavybos pramonė taip pat prisideda prie socialinių problemų. Dažnai kasybos projektai vykdomi neteisėtai arba be vietinių bendruomenių sutikimo, o tai gali sukelti konfliktus dėl žemės naudojimo ir išteklių. Neteisėtos aukso kasybos operacijos gali sukelti dar daugiau žalos, nes jose dažnai nesilaikoma jokių aplinkosaugos standartų.

Tvarios aukso gavybos iniciatyvos

Vis dėlto – pramonė jau pradeda keistis. Daugiau dėmesio skiriama tvariam aukso gavybos būdams. Pavyzdžiui, organizacijos kaip „Fairmined“ ir „Fair Trade“ – remia tvarias ir etiškas aukso gavybos praktikas. Šios iniciatyvos užtikrina, kad auksas būtų gautas sąžiningomis sąlygomis, laikantis aplinkosaugos standartų.

 „Fairmined“ sertifikavimas suteikia garantiją, kad auksas buvo gautas iš mažųjų kasyklų, kurios laikosi socialinių ir aplinkosaugos standartų. 2020 m. šių sertifikuotų kasyklų gautas auksas sudarė 90 tonų, o tai yra ženklas, kad tvarumas tampa prioritetu.

Perdirbtas auksas – sprendimas tvarumui

Juvelyrikos pramonė taip pat pradeda keistis. Vis daugiau dizainerių ir prekės ženklų renkasi naudoti perdirbtą auksą, o kai kurie net pradeda naudoti alternatyvias medžiagas, tokias kaip bioplastikai ar atsakingai gaunamos natūralios medžiagos.

Kita alternatyva siekiant sumažinti aukso gavybos poveikį aplinkai yra perdirbtas auksas. Šis procesas leidžia išgauti auksą iš senų papuošalų, elektronikos ir kitų šaltinių, taip ženkliai sumažinant poreikį naujam metalui. Perdirbimo metodai ne tik mažina aplinkos naštą, bet ir suteikia galimybę efektyviau išnaudoti jau egzistuojančius išteklius (taip sumažinant energijos suvartojimą susijusį su kasyba).

Perdirbtas auksas dažnai laikomas tvaresniu pasirinkimu, nes jo gavyba reikalauja gerokai mažiau energijos ir vandens (palyginus su tradicine aukso gavyba). Pavyzdžiui, perdirbimo procesas gali sumažinti anglies dioksido emisijas iki 90 % palyginus su naujo aukso gavyba. Be to, perdirbimas padeda sumažinti atliekų kiekį, nes senos metalinės medžiagos, kurios kitaip galėtų tapti atliekomis – vėl tampa vertingos.

2021 m. pasaulinis perdirbto aukso kiekis siekė 1,6 tūkst. tonų, ir prognozuojama, kad šis skaičius nuolat augs, nes vis daugiau kompanijų renkasi perdirbtas medžiagas. Remiantis „World Gold Council“ duomenimis – perdirbtas auksas dabar sudaro maždaug 30 % viso pasaulyje pagaminamo aukso kiekio ir ši tendencija rodo, kad perdirbimas tampa vis populiaresniu pasirinkimu tarp vartotojų ir pramonės atstovų.

Be to, šis perėjimas prie perdirbto aukso ne tik mažina ekologinį pėdsaką, bet ir skatina vartotojų sąmoningumą ir atsakingumą. Vartotojai vis labiau vertina produktus, kurie yra pagaminti tvariai ir tai skatina įmones keisti savo tiekimo grandines, kad atitiktų šiuos lūkesčius.

Prabangi juvelyrikos įmonė „Tiffany & Co.“ paskelbė, kad iki 2025 m. visą savo auksą gaus tik iš perdirbtų šaltinių. Toks žingsnis ne tik prisideda prie aplinkos apsaugos, bet ir skatina sąmoningumą tarp vartotojų.

Vartotojų sąmoningumas

Daugelis vartotojų šiandien yra sąmoningi dėl savo pirkimo įpročių. Jie ne tik siekia geriausios kainos ar kokybės, bet ir aktyviai ieško prekių, kurios atitinka tvarumo standartus. Ši tendencija tapo ypač akivaizdi per pastaruosius kelerius metus, kai vartotojai pradėjo labiau domėtis – iš kur gaunami jų pirkiniai ir kokia jų gamybos proceso įtaka aplinkai. Toks vartotojų elgesys skatina gamintojus investuoti į tvarumo iniciatyvas siekiant patenkinti didėjantį poreikį.

Statistika rodo, kad 2022 m. atlikta apklausa atskleidė, jog 66 % vartotojų pasirinktų prekę, jei žinotų, kad ji buvo pagaminta tvariai. Šis skaičius pabrėžia, kaip svarbu įmonėms adaptuotis prie naujų vartotojų lūkesčių. Dėl to vis daugiau gamintojų stengiasi diegti tvarias praktikas savo tiekimo grandinėse – pradedant nuo žaliavų gavybos ir baigiant galutinių produktų gamyba.

Be to, šis vartotojų sąmoningumas prisideda prie skaidrumo reikalavimų didėjimo. Vartotojai nori žinoti ne tik apie medžiagas, iš kurių gaminami produktai, bet ir apie gamybos procesus, darbo sąlygas bei socialinę atsakomybę. Dėl to įmonės, kurios nesugebės pateikti tvarių praktikų ir aiškių informacijos apie savo gamybos procesus – gali susidurti su klientų pasitikėjimo praradimu ir rinkos dalies sumažėjimu.

Tvarių sprendimų diegimas ne tik padeda įmonėms išlaikyti konkurencinį pranašumą, bet ir skatina inovacijas. Pavyzdžiui, įmonės, kurios investuoja į perdirbimą ir alternatyvius gamybos metodus – gali pasiekti naujų rinkų ir klientų segmentų, kurie ieško būtent ekologiškų produktų.

Nepaisant didelių pokyčių –  tvarumas auksinėje pramonėje susiduria su daugeliu iššūkių. Tai apima ne tik kainų svyravimus, bet ir įvairių sertifikavimo sistemų sudėtingumą. Visgi, kartu tai teikia galimybes inovacijoms ir naujoms verslo strategijoms.